Mielieji!
Neatmenu, kelinta tai manoji Vasario 16–oji, kurią sutinku čia Kaune – Karo muziejaus sodelyje. Ir kasmet stovėdama minioje žmonių matau meilės Lietuvai liudijimą. Kiekvieno susirinkusio akyse įžvelgiu vienybės ir laisvės dvasią, širdies džiaugsmą, kuris iki gelmių leidžia išgyventi, jog kiekvienas mūsų yra Lietuva.
Esu per jauna. Nemačiau tamsumų, kurios buvo užklojusios Lietuvą, tačiau visą savo gyvenimą girdėjau apie vilties šviesą, kuri buvo gyva lietuvio širdyje. To lietuvio, drąsaus ir degančio meile, kurio dėka gavau didžiausią gyvenimo dovaną – laisvą Tėvynę.
Nuo vaikystės mano širdyje buvo įdainuotas žodis – Lietuva. Nuolat troškau pamatyti Lietuvą. Ieškojau Jos šeimoje, knygose, nepažįstamo praeivio žvilgsnyje ir vėjo ošime, kol supratau, jog visa aplink mane yra Lietuva. Prieš keletą metų Šventųjų Mišių metu stebėjau kelis vaikus, kurie žaidė ir krykštavo apsijuosę trispalve. Jų džiaugsme mačiau begalybę, o vaikiškos širdys atrodė tokios ryžtingos ir visa galinčios, tarsi buvimas lietuviu būtų jų superherojaus galia, o trispalvė – superherojaus apsiaustas. Tikiu, jog kiekviename mūsų gyvena toks vaikas, kuris trokšta svajoti, kurti ir dovanoti Lietuvai. Kiekvienas mūsų gali būti Lietuvos herojumi.
Šiandien turiu galimybę augti erdvėje, kuri, neabejoju, Lietuvai dovanos ne vieną superherojų – ta erdvė yra Universitetas. Vasario 16–oji mini dar vieną man, kaip Lietuvos studentei, ypatingą gimtadienį. Lygiai prieš šimtą metų Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas. Vieta, kurioje pirmą kartą buvo pradėtos vykdyti studijos mylima lietuvių kalba. Akademinė bendruomenė ne tik suteikia laisvę įgyti žinias bei išsilavinimą, tačiau duoda galimybę kurti aplinką, pažinti ir save dovanoti kitiems.
Noriu pasidalinti Justino Marcinkevičiaus mintimis: „Visada Žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos Žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm.“ Linkiu šiandien atvira širdimi pajusti brolystę, pažvelgti į šalia stovinčio žmogaus akis ir padrąsinti jį meilės žodžiu ir šypsniu!
Su gimtadieniu, Lietuva!
KTU Studentų atstovybės Prezidentės Kristės Skaudaitės kalba, pasakyta Kauno akademinės bedruomenės vardu Vasario 16–osios minėjimo Kaune metu.
