Vienas labai senas studentiško judėjimo vilkas man visad kartoja, kad studentai yra labiausiai visuomenę gąsdinantis socialinis sluoksnis. Jie neturi darbinių įsipareigojimų, tad jų neatleisi; jų iš universiteto neišmesi ir stipendijų piktybiškai neatimsi, nes tada kils dar didesnis vajus; į jų žodį neatsižvelgęs gali labai lengvai atsidurti teisme; paprasčiausiai, jie yra nenuspėjami energingi idealistai, kurie pasiruošę sprogdinti kalnus ir su žeme sulyginti bet kokį valdžios sprendimą, kuris skriaustų studentiją, jeigu tik užsidegs ugnelė jų akyse. Tokie žmonės, mano patirtimi, dažniausiai telkiasi į studentišką judėjimą – studentų organizacijas. KTU atveju, tai UNITed programa, kurioje šiuo metu dalyvauja 837* studentai. Realiai, devintoji universiteto studentų dalis.
Tačiau kur juda KTU studentiškas judėjimas? Šiuo metu tai yra chaotiškas, nenuspėjamas ir nevaldomas darinys, kuriame kiekviena organizacija dirba savo sferoje, kovoja už savo interesus. Visi rašomi projektai yra grįsti organizacijos, ar jos tikslinės grupės, interesais ir tuo, ką kiekviena unikali organizacija laiko vertinga investicija studentų labui. Turime 23 organizacijas ir visos eina sava kryptim. Studentiškame judėjime krypties nėra – judėjimas, ironiškai, nejuda, o konvulsiškai tamposi į visas puses.
Bet tai visai logiška. Organizacijos yra labai skirtingos ir atlieka savas funkcijas. Iš pirmo žvilgsnio, jos daug bendro neturi, tad ir nėra tikslo telktis į vieną masę ir judėti viena kryptimi, argi ne? Šitoje vietoje rasčiau ne vieną argumentą prieš.
Pirma – KTU studentų atstovybė taip pat yra sudaryta iš 9 organizacijų, kurios turi savitą kultūrą, atmosferą, tikslus, norus ir darbo metodiką. Jas vienija centrinis biuras, kuris formuoja kryptį ir koordinuoja jų veiklą. Ir tik dėl to šita organizacija yra stipri – kiekvienas padalinys turi savo atstovus fakulteto ar universiteto valdymo organuose. Hipotetiškai tariant, sutelkus visas pajėgas – galia yra nežmoniška.
Antra – susiskaldęs studentiškas judėjimas reiškia, kad atskirai organizacijos neturi tiek išteklių ir turbūt niekad nesugalvos ko nors paprašyti iš „kaimyno“. Šis individualizmas taip pat kartais kuria „mes ir jie“ priešpriešą, todėl vietoj studentiško solidarumo ir vienybės gauname atšiaurumą ir atstumą. Organizacijos iš padilbų žiūri į viena kitos veiklas, dubliuoja laikus ir apie bendradarbiavimą net nėra ką kalbėti.
Trečia – KTU vardas vargiai išgarsės studentų saviraiškos dominijoje, kai organizacijos dydžiu nepasižymi ir visko siekia atskirai. Paprasčiausiai, veiklos mastai yra mažesni, efektyvi vadyba ir organizacinė kultūra nėra išvystyta, o blogiausia – nėra jokio endgame. Atėjom, smagiai praleidom laiką, paleidom kelis momentinius projektus, bet ateities kartoms palikom tik inventorių. Principe, tai nėra blogai, bet būtent todėl studentiškas judėjimas nėra toks judrus, koks turėtų būti.
Tiesa, šito teksto tikslas nėra lengvai pastumti ir kritikuoti tam tikras institucijas, ne. Iš tiesų, aš šitai rašau, nes rugpjūčio 29 d. man teko pamatyti kai ką labai ypatingo. Organizacijų mugė, visos organizacijos dėliojasi savo daiktus ant stalų iš palečių, 15 minučių iki starto, visų veiduose švelnaus streso ir gilaus hype‘o požymiai. Tuoj pradės grupuotis studentai ir… staiga pradeda lyti. Visos mugės paruošimas truko dvi valandas, ir tai padarė organizatorių komanda. Mugės perkėlimas į vidų truko keturias minutes ir tai padarė visos studentiškos organizacijos. Šitame blykstelėjime aš ir matau tą UNITed programos galimybę.
Ir čia norėčiau pasiūlyti alternatyvą dabartinei sistemai. Ne savo galvotą, bet pamatyta jau veiksme ir veikiančią idealiai.
Ar žinojote, kad Aveiro universiteto studentų atstovybė kuruoja ne tik studentiškų organizacijų veiklą, bet ir turi du samdomus studentus, kurie atsakingi už visų universiteto sporto rinktinių veiklą? Jiems tai puikiai sekasi: Portugalijos mastu jie dažniausiai užima II vietą (tačiau jų atstovybės prezidentas skundėsi, kad Europoje visad prisikrauna malkų tokiems aukštaūgiams, kaip lietuviai). O galbūt teko lankytis Norvegijoje ir pasidomėti Stavangerio universiteto studentų atstovybe, kuri kruopščiai aptarnauja studentus ir suteikia jiems visas galimybes kurti naujas organizacijas, klubus ar sambūrius, net jeigu pastarąjį sudaro trys bendraminčiai degantys kažkokia idėja.
Prie ko vedu – studentiško judėjimo jokiu būdu neturėtų administruoti, koordinuoti ar kitaip kuruoti ir valdyti universitetas. Teikti pagalbą, prieglobstį, išteklius – žinoma, bet pati veikla natūraliai turi visiškai priklausyti studentams. Bet ar studentai kompetentingi patys valdyti tokį masyvų skaičių organizacijų ir studentų? Na, Notingemo studentų atstovybė sako taip. Jie turi demokratiškai išrinktą Aktyvumo pareigūnę ir jos pareigybiniame apraše – virš 200 studentiškų organizacijų valdymas ir kuravimas. Žinoma, aš čia svaidausi grynai užsienio patirtimi, tai galbūt mes dar nesame užaugę tokioms atsakomybėms ir galbūt Lietuvos aukštasis mokslas nėra pribrendęs tokiai studentų savivalei. Šitoje vietoje iš VU studentų atstovybės centrinio biuro linkėjimus siunčia programų, klubų ir projektų koordinatorė.
Mano kuklia nuomone, studentiškas judėjimas turi telktis bendram tikslui, dalintis turimais ištekliais ir bendradarbiauti, ne aklai dirbti savo naudai. Visgi, rinka dabar didžiulė, Kaunas pilnas kultūros ir veiklos, ir metas mums, kaip KTU studentiškam judėjimui, pasiūlyti kažką unikalaus ir didelio, arba paskęsti pasirinkimų vandenyne.
O jeigu kyla klausimas, koks tas bendras tikslas turi būti, manau, kad turiu pradmenis atsakymui. Viešai kelkim klausimą „kokio mes norim KTU po metų? Po dviejų? Po penkių?“, nes universitetas yra mūsų – studentų.
Mano nuomone, šiuo metu, UNITed yra tik skambus marketingistinis sprendimas ir, nors kartais priešais smogia studentiškos vienybės žaibas, iki tikros audros dar reikia žengti ne vieną žingsnį. Bet ar tai įmanoma? Tikrai taip. Ar tai labai tolimos ateities perspektyva? Tikrai ne. Kada KTU studentiškas judėjimas žengs aptartos vienybės link? KTU SA jau žengia pirmuosius žingsnius, tad, viliuosi, greitai.
*2019 m. pavasario duomenys
