Psichologinės sveikatos tema, nors ir pamažu lenda į dienos šviesą, vis dar yra dažnai nutylima. Dažniausiai pasitaikantis stereotipas, supantis psichologinę sveikatą ir lankymąsi pas psichologus yra tai, jog su tavim kažkas labai negerai, savo problemų negali išspręsti pats, arba kad tau tereikia „išeiti į lauką“ arba „išgerti daugiau vandens“. Tačiau nutylint problemas apie vidinius sunkumus, uždarant juos po devyniais užraktais, yra sunku nepratrūkti, nepalūžti emociškai. Susidūrus su nerimu, nepasitikėjimu, liūdesiu, perdegimu, bene geriausias sprendimas yra profesionalo pagalba.
Pandemijos laikotarpis tik pagerina sąlygas plisti visuotinei baimei, stresui ir nerimui. Studentai yra viena iš daugelio žmonių grupių, kurie stipriai jaučia pandemijos pasekmes. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) šių metų pradžioje atlikto tyrimo „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“[1] duomenimis, daugelis studentų patiria didelį nerimą, baimę, stiprų stresą, miego sutrikimus, kas trečias studentas patiria panikos atakas. Tyrimo metu studentų klausta, ar karantino sąlygos ir apribojimai daro įtaką gyvenimo kokybei, tirti tokie psichologinės sveikatos būsenos aspektai kaip: sveika mityba, miego kokybė, nuotaikų kaita, įsitraukimas į studijas, fizinis aktyvumas, laisvalaikis. Gauti rezultatai rodo, jog karantinas pablogino gyvenimo kokybę visais tirtais aspektais. Taip pat, remiantis statistiniais duomenimis galima spręsti, jog daugelis studentų yra labiau linkę sunkumus spręsti patys, nei kreiptis į specialistus.
Kas vyksta KTU
Kauno technologijos universitete (KTU) šiuo metu dirba du psichologai, kurie konsultuoja tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, šiuo metu – nuotoliu. Studentai aktyviai naudojasi jų paslaugomis, tačiau didelio poreikio išaugimo psichologams universitetas pandemijos metu nepastebi. KTU Studentų atstovybės (KTU SA) prezidentė Kristė Skaudaitė – ketvirto kurso studentė, besiruošianti bakalauro studijų pabaigai ir antrus metus stovinti už organizacijos vairo pasidalino savo įžvalgomis apie studentų psichologinės sveikatos įpročius. Ji pastebi, kad tiek būnant studente, tiek užsiimant papildomomis veiklomis, kartais tampa sunku visuomet būti užtikrintai, visoms veikloms atiduoti save šimtu procentų ir nepamiršti geros vidinės savijautos.
Ką reiškia būti studentu pandemijos laikotarpiu?
Kristė atvirai dalinasi patirtimi, kokie pokyčiai labiausiai pasijautė pandemijos metu: „Kaip ir visa visuomenė, studentai taip pat turėjo prisitaikyti prie esamos pandeminės situacijos ir įprastus studijų procesus pakeisti į nuotolinius. Pakitus studijų formai, susiduriama su krūvio paskirstymo, laiko planavimo sunkumais. Taip pat galime pažvelgti ir iš dėstytojų perspektyvos – anksčiau tikusios dėstymo metodikos tapo nepriimtinos ir neefektyvios nuotolinių studijų metu, tad kyla iššūkių, kaip studijų procesą pateikti studentams. Galiu pasidžiaugti, jog tikrai daugelis Universiteto dėstytojų skiria ypatingą dėmesį komunikacijai su studentais. Tačiau jei kalbėtume apie studentiškumą ir jausmą būnant studentu, šiuo metu yra gana sudėtinga situacija. Būti studentu per pandemiją yra mažų mažiausiai keista. Jei pirmos kelios dienos atrodo kaip poilsis, nes nereikia anksčiau keltis, kad suspėtum į paskaitas, praėjus kuriam laikui, supranti, kad to pasiilgai. Prarandamas gyvas bendravimas su bendrakursiais, pradedi pasiilgti Universiteto erdvių ir įprasto klegesio. Net tokios smulkmenos kaip važiavimas autobusu į paskaitas, ar kasdienis kavos puodelis prieš einant į fakultetą tampa išsiilgtais ritualais. Daugelio ryšys su akademinės grupės draugais yra susilpnėjęs, studentai ilgisi Universiteto akademinės aplinkos ir gyvo bendravimo.“
Produktyvumas ir prisitaikymas
Paklausta, kaip sekasi studentauti nuotoliniu būdu, Kristė atvirauja, jog tai šiuo metu tikrai nėra lengva. „Meluočiau, jei sakyčiau, jog pati nesusiduriu su emociniais sunkumais.“ Studentė įvardija, kad karantino sąlygos stipriai pakeitė asmeninį gyvenimą ir jo ritmą. „Buvau įpratusi gyventi itin intensyviu ritmu, nuolat būti apsupta kitų žmonių, vertinau gyvus susitikimus, pokalbius, rečiau leisdavau laiką namų aplinkoje. Praėjo jau daugiau nei metai laiko kai gyvename pandemijoje. Pirmąjį karantino laikotarpį laikiau tokiu sustojimo ir atradimų laiku, kuomet kardinaliai pasikeitus gyvenimo tempui galėjau atrasti laiko seniai pamirštiems dalykams, pvz. leisti sau ramiai skaityti knygas. Tačiau ilgainiui pasiilgau aktyvumo. Esu gyvo bendravimo ir gamtos žmogus, tad šiuo metu vis dažniau save pagaunu jaučiant nuovargį technologijoms.“
Dažnai užgriuvus didesniam darbų kiekiui, pajaučiame nerimą ir stresą. Kristės asmeninė patirtis sako, kad pirmiausia reikia pažinti save – kokie būdai labiausiai padeda susitvarkyti mintis ir emocijas ir viską spėti laiku. Jai padeda tvarkingas dienos bei savaitės darbų planas, kuris palaiko tvarką galvoje, taip pat nereikia galvoti apie dalykus, kurie gali pasimiršti. Sunkiau sekasi su produktyvumu, ypač kai namai tapo ir poilsio, ir darbo erdve. Kristė jaučia, jog jai lengva pamesti ribą tarp darbingumo ir poilsio, tad stengiasi dieną pradėti anksti ir dienos pradžioje skirti visą dėmesį studijoms ir darbams.
Kodėl verta kreiptis į specialistus?
Pasak jos, kalbėti apie psichologinę sveikatą yra būtina – tam, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kad visi psichologiniai ir emociniai sunkumai yra laikini ir praėjus sunkesniam gyvenimo etapui galima vėl džiaugtis šviesesnėmis spalvomis. „Psichinė sveikata yra tokia pati svarbi, kaip ir fizinė žmogaus sveikata. Tad natūraliai turime nepamiršti visapusiškai rūpintis savimi. Antra, turime naikinti stereotipą, jog lankytis pas psichologus yra gėdinga. Žaviuosi kiekvienu žmogumi, kuris atsakingai rūpinasi psichine sveikata.“ – pasakoja Kristė. Jeigu mes nekalbame apie savo problemas, didelė tikimybė, kad mes jų ir nesprendžiame. Nesprendžiamos problemos neišnyksta, o priešingai – auga, keldamos vis daugiau streso, neigiamų emocijų ir nuovargio. Lygiai kaip fiziniai sužalojimai, psichologinės sveikatos problemos tik ūmėja ir gali atnešti kur kas liūdnesnių pasekmių. Todėl kalbėti apie savo problemas tiek artimoje aplinkoje, tiek su specialistais, yra itin svarbu.
Prisiminimai ir stereotipai
Pradėjus gilintis į patirčių su psichologais temą, Kristė prisimena viena vaikystės įvykį. „Mokantis pradinėje mokykloje, labai dažnai kartu su bendraklasiais svečiuodavomės pas mokyklos psichologę. Atsimenu ją labai draugišką, artimą vaikams, kartu žaisdavom įvairiausius žaidimus, būdavo linksma ir gera ten lankytis. Turbūt ši patirtis ir suformavo tokią šviesią nuomonę apie bendravimą su psichologais.“ Tačiau šis prisiminimas nėra toks dažnas. 2006 metais Švietimo ir mokslo ministerijos atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad mokiniai yra dažniau linkę kreiptis į socialinį pedagogą ar mokytoją, nei į psichologą, o dauguma besikreipiančiųjų į psichologą lieka nepatenkinti jų paslaugomis. [2]
Kalbai pasisukus link stereotipų, Kristė teigė jaučianti visuomenėje egzistuojančią stigmą, jog kalbėtis apie psichologinę sveikatą yra nepriimtina, svetima, nepatogu. „Baimė atvirai kalbėtis. Tai yra problema, jog psichologinę ir emocinę sveikatą dažnai suvokiame tik iš probleminės pusės.“ Taip pat egzistuoja vyraujantis stereotipas, kad universiteto psichologas yra mažiau kompetentingas negu psichologas kitur. Tačiau verta išskirti skirtingus psichologinės sveikatos specialistus: psichologą, psichiatrą ir psichoterapeutą. Psichoterapeutas – tai gydytojas, kuris po aukštojo mokslo baigimo papildomai mokėsi ir baigė kurios nors psichoterapijos krypties mokymo kursą, trunkantį ne mažiau trejetą metų. Psichiatras – tai gydytojas, kuris dirba esant rimtesnėms emocinės problemoms. Toks asmuo turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją. Psichologas – tai nemedicininį išsilavinimą įgijęs asmuo, kuris tiria paciento psichikos procesus (mąstymą, atmintį, dėmesį, valią ir kt.) bei elgesio motyvus.[3] Natūralu, kad esant skirtingiems poreikiams reikia kreiptis į skirtingus specialistus.
Pandemijai nerodant prošvaisčių ir visuomenei vis geriau prisitaikant prie naujų gyvenimo ypatumų, galima pastebėti, jog vis daugiau renginių ir iniciatyvų yra skiriami psichologinės sveikatos stiprinimui. Studentų sąmoningumas šia tema vis didėja. Daugiau asmeninio dėmesio skiriama emocinei sveikatai bei būdams, kaip galima išlaikyti jos pozityvumą.
Kristė, baigdama pokalbį, prisiminė viename “Sidabrinės linijos” videoreportaže senolės išsakytą mintį – “kai pasidalini džiaugsmu – tai džiaugsmas perpus padidėja, o kai pasidalini skausmu – jis perpus sumažėja”. Tad Kristė, visos KTU SA vardu, linki drąsos žengti šį žingsnį. „Tad dalinkimės tuo, kuo gyvename, kad mūsų širdyse, o tuomet ir aplinkoje, būtų šviesiau!“
Straipsnyje naudoti šaltiniai:
[1] http://www.lss.lt/wp-content/uploads/2021/03/Tyrimas-%E2%80%9EPsichologine-studentu-busena-ir-pagalba-.pdf
[2]https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/ppp_mokykl_veiksmingumas.pdf (išimta 2021-04-20, 15:30)
[3] https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/kuo-skiriasi-psichologas-psichiatras-ir-psichoterapeutas.11444c68-6744-11e9-86a7-aa000054c883 (išimta 2021-04-20, 16:04)
