Aušrys Kriščiūnas-Tynta nuo pat jaunystės buvo maištautojas ir aktyvistas, nebijantis reikšti savo anti-tarybinių pažiūrų, dėl kurių buvo net išmestas iš mokyklos. Norėdamas pradėti savo gyvenimą atskirai nuo tėvų, jis išvažiavo į Kauną, o po 7 metų tapo tuo metu didžiausio Lietuvos Universiteto Studentų Sąjungos įkūrėju ir lyderiu. Šiandien, praėjus lygiai 30 metų nuo šios Sąjungos įkūrimo, A. Kriščiūnas dalinasi prisiminimais apie pirmuosius jos gyvavimo metus ir atskleidžia, su kokiais iššūkiais susidūrė kone kiekvienas to laikotarpio Lietuvos studentas.
„Sugrįžęs čia po daugelio metų, kai viskas aplink pasikeitė, su nostalgija prisimenu senus laikus, bet labai džiaugiuosi matydamas vis dar užsidegusius studentus. Anksčiau mūsų patalpos buvo viršuje, centriniuose rūmuose, per jų langus mačiau kaip kūrėsi Vytauto Didžiojo universitetas, kaip vyko visos reformos.“ – prisimena buvęs Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) bendruomenės narys A. Kriščiūnas. Tyntos kelionė KTU prasidėjo, kai 1985 m. jis įstojo į Energetikos fakultetą, bet prieš pat prasidedant studijoms vaikinas buvo išsiųstas į kolūkį Vilkaviškyje. 1986 m., grįžus į Kauną, jis tęsė studijas, tačiau, deja, ir tąkart jų nepabaigė, kadangi gavo šaukimą dvejiems metams tarnauti kariuomenėje. „Kariuomenės metai buvo sunkūs, kadangi šiuo laikotarpiu žuvo nemažai mano gerų draugų“ – atvirauja A. Kriščiūnas. Po kariuomenės, Tynta nusprendė vėl grįžti į KTU, kur susitiko su savo senais kursiokais, kurie taip pat buvo neseniai pabaigę savo tarnybą.
Aušrys Kriščiūnas jaunystėje
Neilgai trukus, pasibaigė privalomas studentų šaukimas į kariuomenę: „Atrodė nesąžininga, jog jaunesnieji studentai jau nebeturėjo patirti priverstinio kariuomenės žiaurumo, kurį patyrėme mes. Pradėję mokslus jie galėjo juos tęsti be jokių pertraukų, kai tuo tarpu mes turėjome išmokti ne tik naujai dėstomą medžiagą, bet ir užpildyti pirmame kurse susidariusias spragas.“ Tačiau A. Kriščiūnas pastebi, jog būtent tuo metu atsiskyrė dvi skirtingą mąstymą turinčios kartos, kadangi grįžę iš tarnybos, jaunuoliai turėjo geresnį supratimą apie gyvenimą, jie buvo pareigingi ir žinojo, kas yra organizuotumas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių A. Kriščiūnas, kartu su savo studijų draugais ryžosi įkurti Studentų Sąjungą.
KTU Studentų Sąjungos įkūrimo dokumentas
Aušrys Kriščiūnas-Tynta ypač pabrėžia, jog prie Sąjungos įkūrimo labai prisidėjo tuometinis KTU rektorius Petras Baršauskas, kuris suorganizavo mokymus studentams Preiloje. Šių mokymų metu gimė idėja įkurti KTU Studentų Sąjungą. Žvelgdamas į finansinius tokios organizacijos iššūkius, A. Kriščiūnas-Tynta teigia: „Iki tol gyvavusi komjaunimo sąjunga buvo sugriauta, tačiau KTU fakultetuose rengiamų komjaunimo komitetų nariai pasisavino nemažas pinigų sumas, iš kurių įsteigė nemažai dabar žinomų ir veikiančių įmonių. Tuo tarpu KTU Studentų Sąjunga niekada neturėjo nešvarių pinigų, ji buvo kuriama nuo nulio.“ Nepaisant finansinių sunkumų, 1993 m. buvo suorganizuotas pirmasis ir vienintelis studentų bendruomenei skirtas festivalis Kapitoniškėse ir konkursas„Misteris KTU“, kuris tapo tradicija ir vyko dar penkioliką metų. Aušrys teigia: „Ši patirtis rodo, kad motyvacijos suteikia ne pinigai, o noras daryti pokyčius“.
A. Kriščiūnas-Tynta su P. Baršausku
Prisimindamas save organizacijos įkūrimo pradžioje, Tynta dalinasi žinute esamiems ir būsimiems KTU studentams: „Visi Studentų Sąjungoje įveikti iššūkiai ir išbandymai man suteikė jėgų ir stiprybės. Dažnai klausdavau savęs: „Kas, jeigu ne aš? Kada, jeigu ne šiandien?“. Būtent šie klausimai ir suteikė man motyvacijos judėti į priekį, siekti savo tikslų. Linkiu, jog nebijotumėte šių klausimų užduoti ir sau. Būkite aktyvūs, drąsūs ir kūrybingi!“
